sodyba

sodýba sf. (1) Š, DŽ, sodybà (2) K, Rtr 1. Q70,247, SD252, CI239, R53, MŽ71,258, N, Sut, M, L, NdŽ, KŽ, Slnt, Vvr, Als, Šmk, Prn, Stk, Adm, Krs, Lzd, Tvr, Mlk vieta, žemė apie namus su visais trobesiais: Sodýbo[je] yra dvaras, sodai, daržai, žardiena, budinkai, prūdas, sodžiauka J. Jau seniai jie įsikūrė šiame kaime, senoje valstiečio sodyboje A.Vencl. Sodýba medžiūse Všv. Sodýba visa eglėm apsodyta LKT254(Srv). Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė, ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė Mair. Medžioklės sodyba rš. | Prieštarnykas … rūpinas, idant tave galėtų … turėt … amžinu kaliniu anose sodybose savo MP90. | prk.: Alksniai, lepšių sodýba, palaukėm sužėlę A.Baran. ║ tokioje vietoje esantys asmenys: Apgręžė jį ing aniolą tamsybės … o su visa sodyba jo MP89. 2. vieta, kurioje buvo trobos, sodybvietė: Bepig jam ant sodýbos gyvent Gs.